Bulvių suflė

Bulvių suflė arba kaip mes išvertėme į lietuvių kalbą - mandra bulvių košė gaminta kaip kugelis.

Baisių priekaištų neturiu, tik sausoka buvo, bet ir tai tik man vienai. Draugai valgė - jiems patiko. Nusprendėm, kad kitam kartui reikės kažkokio padažiuko.

Na, o šis receptėlis nusižiūrėtas Beatos virtuvėje ieškant kažko neįprasto.

Receptėlis jums:

~500g bulvių

2 did. kiaušiniai

2 v.š. grietinės

30g sviesto

pasirinktų prieskoninių žolelių

~30g sūrio (mėgstantiem galima ir šiek tiek daugiau)

druskos

Gaminam:

Išverdam bulves su žiupsneliu druskos. Išvirus sumaigom iki košės. Į ją įmaišom sviestą, grietinę, kiaušinio trynius, prieskonines žoleles, sūrį. Jei bulvių masė kieta, įmaišykite į ją šiek tiek pieno. Kiaušinių baltymus išplakam atskirai su trupučiu druskos iki nekietų, paslankių putų. Taip išplaktus baltymus atsargiai įmaišom į bulves, kad neišeitų oras, kuri įplakėte į baltymus.  Kepkite suflė viename dideleme arba atskiruose indeliuose (jei nesilikonas - patepkite sviestu). Pašaukite į 200 C orkaitę ir kepkite, kol suflė išsipūs ir aprus. Iškepus patiekite su grietinės ar kitu padažu, aš ant viršaus užtarkavau sūrio.

Norint išgauti kitą skonį naudokite kitus priedus, tokius kaip saulėje džiovintus pomidorus, kitus prieskonius.

Lengva ir skanu - išmėginkite.

Skanaus :)

Naminiai "bounty" saldainiai

Vienintelė mintis po paragavimo buvo "wow!". Neapsakomai skanūs ir lygiai tokie pat kaip tikrieji "bounty". Negaliu patikėt, kad viskas gavosi taip gerai, nes darbas išties gan nešvarus.

Man gavosi 31 saldainis, bet viskas priklauso nuo jų dydžio.

Sudėtis:

200g kokoso drožlių

100 ml grietinėlės

150g cukraus pudros

70g nesūdyto sviesto

1ml romo ekstrakto

200g šokolado

2a.š. aliejaus

Gaminam:

Išmaišom kokoso drožles su cukraus pudra. Puode ant mažos ugnies kaitinam grietinėlę ir sviestą kol pastarasis ištirpsta (nepamirštam maišyt). Ištirpus sviestui įlašinam 1-2 lašus romo ekstrakto (jis nėra būtinas) ir vėl permaišom. Visą skystį supilam ant kokoso drožlių ir cukraus pudros. Vėl gerai išmaišom. Recepte rašė rankom, bet aš formavau ledų šaukšteliu nedidelius rutuliukus (labai limpa prie rankų, tad ir rankas ir įrankį su kuriuo formuosite rutuliukus išvien palaikykit drėgną). Šiuos rutuliukus dedame ant lėkštės ar padėklo, kuris yra išklotas sviestiniu kepimo popieriumi. Sudėjus visus saldainius uždenkite juos maistine plėvele ir dėkite į šaldymo kamerą ~30min. Garų vonelėje ištirpinkite šokoladą, jam ištirpus į jį įmaišykite 2a.š. aliejaus (saldainiai įgaus blizgesį). Palaikykite šokoladą skystą (maža ugnis). Imkite rutuliukus ir mirkykite juos į šokoladą. Pamirkę vėl dėkite ant to paties padėklo su sviestiniu popieriumi. Baigę visų rutuliukų mirkymą dėkite juos dar ~15min į šaldiklį, kad tvirtai sustingtų šokoladas. Išėmę šiek tiek palaikykite kambario temperatūroje prieš valgydami, taip saldainiai įgaus tikrąjį skonį.

Mėginkite ir mėgaukitės.

Skanaus :)

Čeburėkai

Keistas reiškinys, bet įmanoma, jog pamėgsiu susitikimus ir pokalbius su giminėmis. Su močiutės sesers paskatinimu ir slaptų ingridientų bei gaminimo paslapčių pakuždėjimu, gimė nuostabiausio skonio čeburėkai, kvepiantys Palanga. Ištiesų slaptas (jau nebe) ingridientas buvo tik vienas, o recepto paaiškinimas buvo tik toks: "miltai, vanduo, druska, o mėsytę pasiruošt jau mokėsi". "Liuks!" - be kiekių, be kepimo laiko ir panašių reikalų - pirmas kartas taip gaminant, bet... Nebuvo taip baisu, kaip pasirodė per pirmąsias 10min.

Iš šio kiekio produktų išeina lygiai lygiai 18 auksinių čeburėkų.

Tešla:

500g miltų

200ml vandens

1a.š. druskos

Įdaras:

~700g mėsos

0,5 v.š. druskos

~2 a.š. pipirų (jei rimtai tai iš akies dėjau)

1 didelio svogūno

 Priedo:

iki 5g kambario temperatūros sviesto

aliejaus

Gaminimas

Pirmiausia užsiminkom tešlą iš reikiamų produktų. Nenusigąskit jei tešla labai limpa prie rankų ir yra skysta. Gerai išminkius ji taps dar ir kokia kieta. Jau kietos tešlos gumulėlį įmuturiuojam į celofaninį maišelį ir dedame į šaldytuvą bent 30min. Per tą laiką pasiruošiame įdarą. Aš viską sudėjau į kombainą, nes nusprendžiau, kad man taip bus paprasčiau ir nereiks sukt galvos "ar gabalėliai neperdideli?!". Bet jei toks dalykas jūsų nežavi galite mėsą labai smulkiai supjaustyti peiliu, taip pat kaip ir svogūną. Na ir visus įdaro ingridientus taip pat gerai sumaišom. Jei matot, kad jūsų mėsa yra tikrai labai sausa įpilkite į ją apie 4v.š. vandens ir  išmaišykite.

Praėjus minėtam pusvalandžiui išsiimkite tešlą ir ją padalinkite į 18 maždaug stalo teniso kamuoliuko dydžio rutuliukų. Imkite vieną rutuliuką ir jį labai gerai iškočiokite (maždaug iki popieriaus storio), tuomet vieną to "blynelio" šoną labai plonai pirštu ištepkite sviestu(slaptas ingridientas :D) (tik iš vienos pusės, maždaug iki vidurio), perlenkite blynelį pusiau, taip, kad sviestas liktų jo viduje. Dar kartą gerai iškočiokit, taip plonai, kaip tik įmanoma ir tuomet dėkit į vidurį 2a.š. įdaro, vėl perlenkite pusiau ir labai gerai užspauskite kraštus pirštais (jei prastai užspausit išbėgs sultinys ir aliejus ims šaudyt, tiesiogine prasme). Taip kartokite tol, kol nebeliks nei tešlos nei mėsos. Pasiruoškite gilesnę keptuvę ar puodą, pripildykite jį aliejaus taip, kad jis apsemtų čeburėką (nereikia 5l aliejaus) ir į gerai įkaitusį aliejų įleiskite čeburėkus. Jie iškils greitai, bet kaip ir koldūnai, iškilę jie dar turi pakepti. Kepkite ir vartykite tol, kol abi čeburėko pusės įgaus auksinį rudumą. Išgriebkite kuo atsargiau jį iš keptuvės ar puodo ir dėkite ant popierinio rankšluostėlio nusausinti paviršinius riebalus.

Valgykite kol šilti.

Skanaus :)

Gaivinantis persikas

Pastaruoju metu, kaip ir minėjau, pamėgau gaivinančius ŠALTUS gėrimus. Taigi prisimąstau visokių galbūt dar "neatrastų" receptukų. Šį pavadinkime "gaivinančiu persiku", nes šio vaisiaus skonis gėrime dominuoja.

Reikės:

0,5 a.š. žaliosios arbatos arbatžolių

1v.š. persikų sirupo

0,5 v.š. mėtų sirupo

ledukų

~100ml vandens

Gaminam:

Užplikom 0,5a.š. žaliosios arbatos maždaug 100ml verdančio vandens ir paliekam prisitraukti. Tuo tarpu imame ~ 200-300ml stiklinę ir ją iki pat viršaus pripildome ledukais (galima grūstu ledu, kaip tik jums patinka, svarbu ledas :)), supilame sirupus, arbatai prisitraukus ją nukošiame, įmetame į ją keletą (2-3vnt.) ledukų, kad šiek tiek pravėstų ir stiklinė į kurią ją žadate pilti netruktų. Arbatai pravėsus iki kambario temperatūros užpilame ja ledukus. Šį "kokteilį" gerai išmaišom ir ragaujam. P.S. Nuotraukoje atrodo, kad mano stiklinė nebuvo pripildyta ledu, bet jei arbata dar apyšiltė, o gerai išmaišėt, tai ledukai iš apačios pratirpsta. Taip pat mėgstantys labai saldžiai gali į arbatą dar įsidėti šaukštelį cukraus, bet persikų sirupas ir pats yra labai saldus.

Skanaus :)

Nealkoholinis mojito

Vasara. Viskas su ja gerai, kol neužkaitina iki 35 ir daugiau laipsnių pavėsyje.

Bet aš tokiomis dienomis nepasimečiau ir nusprendžiau susimeistrauti kokteiliuką, kuris rimtai atvėsintų. Pradžioje buvo šalta arbata, tuomet po dienos pradėjau pilstyti sirupus į savo kokteilius ir galiausiai sumaniau "Noriu mojito!".

Taigi jam reikės:

~250 - 300ml talpos stiklinės

ledukų

1/3 citrinos arba 1/2 laimo

nedidelės šakelės mėtų (6-8 lapelių)

sodos vandens

2a.š. rudojo cukraus

Gaminimas:

Puodelyje sugrūdam mėtą ir cukrų. Įdedame citrinos arba laimo ir dar kartą gerai viską sugrūdame. Kai citrina paleis savo sultis uždėkite ant puodelio stiklinę ir labai gerai viską suplakite. Pasiruoštą stiklinę iki pat viršaus pripildykite ledukais ir supilkite kątik išplaktą mėtos, cukraus ir citrinos sirupą. Pabaigai visa tai užpilkite sodos vandeniu ir papuoškite mėtos lapeliu.

Skanaus atsigaivinimo. :)